pradi
 

















 
 
 
 
 Laisv tai procesas, sako Iustitia et Pax Generalin asamblja
 
 

Praneimas spaudai

Vilniuje priimtame baigiamajame Iustitia et Pax Europos komitet Konferencijos Generalins asambljos dokumente apibendrintos valgos apie Lietuvos ir kit postkomunistini ali laisvjimo patirt. 31 valstybs delegatai dalyvavo rugsjo 17–19 surengtame seminare „Laisvs dovana. Permain ir iki istorija“, skirtame nepriklausomybs atkrimo dvideimtmeiui, po kurio tris dienas vyko asambljos posdiai.

„Suprantama, praeities randai tebra matomi iandienins Lietuvos visuomens gyvenime. Teikia vili pastangos atlyginti praeities neteisybes restitucijos bdu, o tai yra akivaizdus ryto pripainti neteisingumo aukas rodymas. Turi bti tinkamai vertinti sunkumai, susij su siekiu utikrinti, kad restitucija i ties pasiekt labiausiai nukentjusius. Visos ios patirtys skatina mus susimstyti apie laisvs prasm ir su ja susijusi atsakomyb. Tikroji laisv pasiekiama ne i karto, o nuolatinio proceso dka. Pavojus laisvei gali gyti vairiausias formas – tai karins, politins, socialins, ekonomins, moralins grsms. Visoje Europoje turime bti budrs, idant ios grsms nesiksint sugriauti laisvs“, – sakoma baigiamojoje deklaracijoje.

Tarptautinio seminaro svarstym laukas apm penkias temas: 1) Banyia ir dabarties visuomen: sovietmeio patirtys, dabarties lkesiai ir siekiai; 2) Partizanai ir iandienis suvokimas, tiesa ir teisingumas j veikloje, 3) Politini represij traumos ir visuomens atsparumas, 4) Ivaiavimai ir iveimai, demografin kaita, 5) (Ne)susitaikymas su praeitimi ir teisingumo problema pototalitarinje visuomenje. Jas pasirinkusioms svei grupms vadovavo inomi Lietuvos mokslininkai ir specialistai Arnas Streikus, Bernardas Gailius, Danut Gailien, Aurimas Švedas, Daiva Kristina Kuzmickait, Kstutis Girnius, Nerijus Šepetys, Vygantas Malinauskas, Vida Bagdonaviien. angin seminaro praneim skaiiusi dr. Irena Vaivilait pateik plai bandym gyvendinti teisingum i totalitarinio reimo isivadavusioje valstybje apvalg bei vardijo su tuos susijusius sunkumus, sudting atminties gydymo keli.

Susitikimuose liudijo sovietmeio rezistentai arkiv. Sigitas Tamkeviius, kun. Robertas Grigas, ses. Nijol Sadnait, partizanai Petras Girdzijauskas, Antanas Seikalis, ieivijos atstovai Kstutis Girnius, Kazys Almenas. Apie ios dienos aktualijas, susijusias su teisingumo atkrimu, kalbjo LR Seimo Pirmininko pavaduotojas eslovas Stankeviius ir Seimo narys Mantas Adomnas. Savo poir ir patirt perteik jaunimas, dalyvavs misijoje Sibir, jaunieji mokslininkai. Seminaro dalyviai lank skaudius Lietuvos istorijos vykius menanias vietas: Genocido auk muziej, Naujosios Vilnios tremtini vagon, Paneri memorialin muziej, pogrindio spaustuv bei Lietuvos Katalik Banyios Kronikos muziej.
Šetadienio vakar simbolinje prisiminimo valandlje padta gli prie paminklo tremtiniams ir partizanams, ties 1991 m. Seim juosusiomis barikadomis malda, kankli melodija ir vakelmis pagerbti atidavusieji gyvyb u Lietuvos laisv, ia kun. Robertas Šalaeviius kalbjo apie laisvs prasm. Treij seminaro dien apskrito stalo diskusijoje Europos parlamento nariai prof. Vytautas Landsbergis ir Algirdas Saudargas, LR Seimo narys Egidijus Vareikis, Švedijos ambasador Ulrika Cronenberg-Mossberg, Pranczijos ambasadoriaus patarjas Philippe Seigneurin pavelg Lietuvoje vykstanius teigiamus poslinkius ir keistinus dalykus tiek i vidaus, tiek i iors.

Rugsjo 19–21 d. Iustitia et Pax Europos komitet atstovai ts darb kasmetinje Generalinje asambljoje aptardami einamuosius klausimus ir diskutuodami ateinani met koordinuot veiksm dokumento „mogaus orumas ir mogaus teiss“ projekt. Asamblja prasidjo v. Miiomis Vilniaus arkikatedroje, kurias aukojo kardinolas Audrys Juozas Bakis drauge su Iustitia et Pax Europos komitet Konferencijai vadovaujaniu arkiv. Gérardu Defois, vysk. Gintaru Gruu ir kitais forum atvykusiais dvasininkais. Baigiamosiose asambljos pamaldose arkiv. G. Defois homilijoje klaus: „Koki Europ kursime? Europa – tai ir kankini, ir nusidjli em. Europos negali bti be atleidimo ir susitaikymo. Atminties aizdos tebra neugydytos, ne tik ia, bet vairiuose Europos kampeliuose. Labiau nei bet kada anksiau susitaikymas tampa drsos reikalaujaniu ingsniu.“

Iustitia et Pax organizacij tinklo krimsi paskatino Šventojo Tvo Paulius VI 1967 m. kurta popieikoji Iustitia et Pax taryba. Europos komitet Konferencija pirmj susitikim sureng Aachene 1971 m. Iustitia et Pax Lietuvos komitetas kurtas 2007 m. Nacionaliniai komitetai yra steigti arba patvirtinti Katalik Banyios Vyskup konferencij. Šiuo metu Iustitia et Pax Europos komitet Konferencijos sekretoriatas yra sikrs Paryiuje.

Dl isamesns informacijos praome kreiptis:
ses. Daiva Kristina Kuzmickait, Iustitia et Pax Lietuvos komiteto generalin sekretor
Tel. +370 616 15723
El. p.: justitiaetpax@lcn.lt  

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi